Depresija f32

Paprastai manoma, kad depresija planuoja susipaþinti tik su paciento psichika. Tai neegzistuoja tada! Daþnai ligø átaka blogio fiziologinei formai yra vienodai populiari, kai jis yra jo protas, o somatinës ligos - tai fizinës ligos bûdas, kuriam priklauso psichologiniai veiksniai. Prieðingai, tai nëra depresijos sëkmë. Visø pirma, depresija tikriausiai yra lemiamas veiksnys daugelio somatiniø ligø, tokiø kaip diabetas ar ðirdies ir kraujagysliø ligos, gyvenime. Neseniai ávyko atvejis, kai depresijos simptomai pasireiðkia pirmiausia pacientui, o tada jie pagerëja, prisidedant prie minëtø ligø atsiradimo. Daþnai ir ten, kur diagnozavus somatinæ ligà, atsiranda depresijos simptomø. Ðiuo metu depresija veiksmingai apsunkina fiziologinæ ligà, dël to kai kuriems gydymo bûdams neámanoma ir taip iðplësti jos apraiðkas bei pavojingas pasekmes.

Dauguma depresijos simptomø gali gyventi, taèiau laikomi faktiðkai somatiniais simptomais. Jos daþniausiai yra pritaikytos tokiems simptomams, kaip praradimo malonumo praradimas, susidomëjimo praradimas, ankstyvas atsisakymas ir neramus, miego neturintis miegas, apetito stoka ir stiprus svorio netekimas. Reikia prisiminti, kad somatiniai simptomai ne visada yra depresijos poþymis ar pasekmë. Kartais bloga ar sutrikusi depresija atsiranda fizinë liga. Prieþastys, dël kuriø jis gali gauti tokiø formø, yra skirtingos. Þinoma, tai paveikia gerovës blogëjimas ir suvokiamas ásitikinimas, kad nebus jokio bûdo iðgydyti ligà (ypaè plaèiø ir nepagydomø ligø sëkmei. Didelë dabartinio pelno dalis taip pat suteikia galimybæ pacientui vadovautis ðeima ir sàlygomis, kuriomis asmuo turi stovëti. Kartais nëra galimybës visiðkai iðgydyti ligà, dël kurios susitarta. Taèiau ðio vaisto dëka yra tikimybë sumaþinti jo defektus ar latentinius simptomus. Taèiau depresija, kuri gali gyventi dël ligos, tik pablogins paciento sveikatà, o atvejø gale visiðkai paðalins net maþiausià gydymo viltá. Todël svarbu iðtirti paciento sveikatà ne tik fiziniu, bet ir psichiniu poþiûriu.